Kazkas primena Dega baleto eskizus, etiudus… tema grazi, kiek artima, pateikta nebanaliai. Paprastumas tavo raktas) Spalvos ramybe susijungia su judesio itampa – vidine itampa…kazkas tokio keliauja per daugeli tavo foto – gal tai ne aplinka, o tavo vidus?
Sekmes)
Dekui uz komplimentus! Jolanta trumpam teleportavausi i “Zelmeneliu” rutina,ir nors be galo grazu jas stebeti buvo, bet grizus namo taip apsidziaugiau radusi ne triko ir sijoneli kabanti, bet ant puspirsciu lankstancia Upe. Manau man neteks repeticiju prakaito ir mustro daugiau patirti:)
Labai giedros ir “ramios” nuotraukos.. nepaprastai graži mergaitė.. žiūrėjau ne vieną kartą :).. ilgiau įsižiūrėjus kai kuriose nuotraukose pradėjo kliūti “nebaletiškas” radiatorius.. gal jo būtų galima buvo išvengt.. pasirinkus “šoninę” sieną su atramomis?? šokio pamokose norėtųsi matyti “pilnas” kojas.. skausmingai taip nukirstos josios.. tik kelios mintys.. vienok prisidėsiu prie komplimentų apie puikų reportažą..
Dekui uz pastabas. Bet fotografas nevisada turi tokia galia surezisuoti soki ir sustatyti paneles ten kur nori, o gal to nereikia, nes neta mintis cia buvo ir ne tam ejau. Aplinka kurioje zmones gyvena ir praktikuojasi – ju dalis, ir po keliu metu manau kai kuriu siu balerinu lauks kitos sales, kiti gal grazesni radijatoriai:) ir scenos, tai liks tiks sentimentai. Cia dokumentika, ne menas ir ne pastatymine fotografija. Gal pradirbus reklamoj ir retusavus mazinus ir didinus visas imanomas zmogaus anatomijos dalis, karpius, montavus “nereikalingus” daiktus as noriu poilsio nuo tos dirbtinos estetikos, nes manau jos aplinkoj ir taip pilna. Pas mus iprasta, kad viskas turi buti panaikinta ir likti tik kas grazu ir saldu, as tiesiog nesiekiu to. Bet dekui labai uz pastebejimus as juo fiksuoju.
Jooo…
ir gražu labai labai, ir net dantis suskaudo nuo prisiminimų… Domicelė žavi. dar po kelių metų galėsi vien apie ją parodą surengti ;). bet aš taaaip džiaugiuosi, kad iš manęs neišėjo balerina (nepavyko nulipdyti, nukankinti, nutąsyti), uf…
O, geras, Ginte, turėjai būti balerina? Kaip įdomu :) Šarūne, tu ką, irgi? Ginte, o kodėl džiaugies, kad nepavyko – visai įsivaizduoju tave kokia gulbele plasnojančią :) /p.s. Nuotraukos kerinčios, Domicėlė – įsimintino grožio/
labai gražu!
Dekui Giedre!
super!
Dieviškai gražu. Tobula!
Stai kaip tas grozis gimsta!Sunkus tas gracingas darbas.Puikus reportazas.
Kazkas primena Dega baleto eskizus, etiudus… tema grazi, kiek artima, pateikta nebanaliai. Paprastumas tavo raktas) Spalvos ramybe susijungia su judesio itampa – vidine itampa…kazkas tokio keliauja per daugeli tavo foto – gal tai ne aplinka, o tavo vidus?
Sekmes)
Dekui uz komplimentus! Jolanta trumpam teleportavausi i “Zelmeneliu” rutina,ir nors be galo grazu jas stebeti buvo, bet grizus namo taip apsidziaugiau radusi ne triko ir sijoneli kabanti, bet ant puspirsciu lankstancia Upe. Manau man neteks repeticiju prakaito ir mustro daugiau patirti:)
Labai giedros ir “ramios” nuotraukos.. nepaprastai graži mergaitė.. žiūrėjau ne vieną kartą :).. ilgiau įsižiūrėjus kai kuriose nuotraukose pradėjo kliūti “nebaletiškas” radiatorius.. gal jo būtų galima buvo išvengt.. pasirinkus “šoninę” sieną su atramomis?? šokio pamokose norėtųsi matyti “pilnas” kojas.. skausmingai taip nukirstos josios.. tik kelios mintys.. vienok prisidėsiu prie komplimentų apie puikų reportažą..
Dekui uz pastabas. Bet fotografas nevisada turi tokia galia surezisuoti soki ir sustatyti paneles ten kur nori, o gal to nereikia, nes neta mintis cia buvo ir ne tam ejau. Aplinka kurioje zmones gyvena ir praktikuojasi – ju dalis, ir po keliu metu manau kai kuriu siu balerinu lauks kitos sales, kiti gal grazesni radijatoriai:) ir scenos, tai liks tiks sentimentai. Cia dokumentika, ne menas ir ne pastatymine fotografija. Gal pradirbus reklamoj ir retusavus mazinus ir didinus visas imanomas zmogaus anatomijos dalis, karpius, montavus “nereikalingus” daiktus as noriu poilsio nuo tos dirbtinos estetikos, nes manau jos aplinkoj ir taip pilna. Pas mus iprasta, kad viskas turi buti panaikinta ir likti tik kas grazu ir saldu, as tiesiog nesiekiu to. Bet dekui labai uz pastebejimus as juo fiksuoju.
Ir labai malonu butu, kad kritika ir komentarus zmogus rasytu su vardu:)
Jooo…
ir gražu labai labai, ir net dantis suskaudo nuo prisiminimų… Domicelė žavi. dar po kelių metų galėsi vien apie ją parodą surengti ;). bet aš taaaip džiaugiuosi, kad iš manęs neišėjo balerina (nepavyko nulipdyti, nukankinti, nutąsyti), uf…
man visos foto, kur jos nuo judesio išplaukusios – LABAI LABAI. http://sentimentai.files.wordpress.com/2012/02/img_1204.jpg – šita favoritė.
Buvo labai keistas jausmas, nereaguoti i joms sakomas pastabas, kuriu buvo daug ir labai panasiu atsimenu:)
Grazu, idomu, radiatoriai netrukdo, spalvos neblasko, jauciasi nuotaika … patiko.
O, geras, Ginte, turėjai būti balerina? Kaip įdomu :) Šarūne, tu ką, irgi? Ginte, o kodėl džiaugies, kad nepavyko – visai įsivaizduoju tave kokia gulbele plasnojančią :) /p.s. Nuotraukos kerinčios, Domicėlė – įsimintino grožio/
Pritrūkau žodžių, Šarūne… Tiesiog užbūria… ;)
Koloritas tai ne-re-a-liai tinka tokiam trapumui…
Tos j/b, kur judesy, irgi nepaprastai patiko…
Uf, jaučiuosi tokio teigiamo žvarbumo tarsi įkvėpus…
DEKUI!